Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra moksliškai pagrįstas bei įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti nepageidaujamus simptomus ar geriau adaptuotis.
Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti ir interpretuoti skirtingai, todėl ir išgyventi skirtingus jausmus.
Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.
KET taikymo sritys:
KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.
KET netinka esant atminties sutrikimams, sumišimo būklei (žmogus sunkiai orientuojasi aplinkoje ir savyje) ir kai kuriems asmenybės sutrikimams.
Kognityvinė ir elgesio terapija – tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms – net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET galima taikyti ir derinant su vaistais, ir be jų, o jos efektas išlieka labai ilgam – dažnai visam gyvenimui.
Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti ir interpretuoti skirtingai, todėl ir išgyventi skirtingus jausmus.
Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.
KET taikymo sritys:
- Depresijai gydyti;
- panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams gydyti;
- įkyrumams gydyti;
- seksualiniams sutrikimams gydyti;
- asmenybės sutrikimams gydyti;
- santykių problemoms spręsti;
- priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms gydyti;
- psichozėms gydyti.
- kognityvinė ir elgesio terapija gali padėti visiems norintiems pagerinti savo psichologinę savijautą, padidinti atsparumą stresui, išmokti sėkmingiau spręsti problemas ir laimingiau gyventi.
KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.
KET netinka esant atminties sutrikimams, sumišimo būklei (žmogus sunkiai orientuojasi aplinkoje ir savyje) ir kai kuriems asmenybės sutrikimams.
Kognityvinė ir elgesio terapija – tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms – net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET galima taikyti ir derinant su vaistais, ir be jų, o jos efektas išlieka labai ilgam – dažnai visam gyvenimui.